Neįgaliųjų vežimėlis yra būtina transporto priemonė kiekvieno paraplegiko gyvenime. Be jo negalėtume pajudėti nė per centimetrą, todėl kiekvienas pacientas turės savo patirtį jį naudojant. Teisingas neįgaliųjų vežimėlių naudojimas ir tam tikrų įgūdžių įvaldymas labai padės mums rūpintis savimi gyvenime. Neįgalieji arba riboto judumo asmenys, kurie gali gyventi tik neįgaliųjų vežimėliuose, didelę savo kasdienio gyvenimo dalį praleidžia neįgaliųjų vežimėliuose, todėl jie turi atkreipti dėmesį į neįgaliųjų vežimėlių patogumą ir kasdienę priežiūrą.

Ilgai sėdint neįgaliojo vežimėlyje, pirmiausia pajuntamas sėdmenų diskomfortas, tirpimo jausmas, todėl naudotojas turėtų pagalvoti apie sėdynės pagalvėlės patobulinimą, o paprasčiausias būdas – pagaminti storą pagalvėlę. Pagalvėlės gamybai galite naudoti automobilio sėdynės pagalvėlės kempinę (didelio tankio ir gero elastingumo). Iškirpkite kempinę pagal neįgaliojo vežimėlio sėdynės pagalvėlės dydį. Pirmiausia ant kempinės išorės uždėkite plastikinį maišelį. Jei odinę striukę galima prisiūti vienu metu, vieną audinio galą galima užtraukti užtrauktuku, kad būtų lengva nusiimti ir išskalbti. Naudojant šią storą pagalvėlę, spaudimas sėdmenims labai sumažės, o tai taip pat gali padėti išvengti pragulų atsiradimo. Sėdint neįgaliojo vežimėlyje, taip pat jaučiamas skausmas apatinėje nugaros dalyje, ypač juosmens srityje. Dėl nervų pažeidimo labai sumažėja juosmens raumens jėga, ją praras net pacientai, užimantys aukštas pareigas. Todėl skausmas apatinėje nugaros dalyje juntamas kiekvienam pacientui. Yra metodas, galintis tinkamai numalšinti skausmą, t. y. ant juosmens nugaros uždėti mažą apvalią pagalvėlę, kurios dydis yra apie 30 cm, o storis – 15–20 cm. Naudojant šią pagalvėlę prie apatinės nugaros dalies, skausmas labai sumažės, pavyzdžiui, jei norite, galite pridėti ir nugaros pagalvėlę, kurią pacientai ir draugai gali išbandyti.

Kasdienė neįgaliojo vežimėlio priežiūra taip pat labai svarbi. Gerai prižiūrimas neįgaliojo vežimėlis gali suteikti mums laisvumo ir patogumo judėti. Jei neįgaliojo vežimėlis turi problemų, jame tikrai bus nepatogu sėdėti. Prižiūrint neįgaliojo vežimėlį, reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus: 1. Stabdžiai, jei stabdžiai nėra tvirti, tai bus ne tik nepatogu, bet net pavojinga, todėl stabdžiai turi būti tvirti. Rankinis ratas yra vienintelis įtaisas, kuriuo valdome neįgaliojo vežimėlį, todėl tvirtinimas prie galinio rato turi būti tvirtas; 3. Galinis ratas, galiniam ratui reikia atkreipti dėmesį į guolį, neįgaliojo vežimėlis naudojamas ilgą laiką, guolis atsilaisvins, todėl galinis ratas pradės drebėti. Vaikštant bus labai nepatogu, todėl reikia reguliariai tikrinti tvirtinimo veržlę ir reguliariai tepti guolį sviestu, kad būtų lengviau sutepti, o padanga turi būti pilna oro, tai ne tik skatina judėjimą, bet ir gali sumažinti vibraciją; 4. Maži ratai, maži ratai. Guolio kokybė taip pat susijusi su judėjimo patogumu, todėl guolį taip pat reikia reguliariai valyti ir tepti sviestu; 5. Pedalai, skirtingų neįgaliųjų vežimėlių pedalai skirstomi į du tipus: fiksuotus ir reguliuojamus, tačiau nesvarbu, kokio tipo, jie reguliuojami pagal savo patogumą. Yra tam tikrų neįgaliojo vežimėlio naudojimo įgūdžių, kurie labai padės mūsų veiksmams po įvaldymo. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra pastūmimo ratas. Kai susiduriame su maža kliūtimi ar laipteliu, galime nebegalėti sulaužyti vežimėlio, jei stipriai užlipsime. Šiuo metu tereikia pakelti priekinį ratą ir pervažiuoti kliūtį, ir problema bus išspręsta. Rato pastūmimo būdas nėra sudėtingas, jei rankinis ratas staigiai pasukamas į priekį, priekinis ratas pakils dėl inercijos, tačiau jėgą reikia kontroliuoti, kad jis neapvirstų atgal.

Žemiau pateiksiu išsamų kelių situacijų, su kuriomis dažnai susiduriame: kliūties kirtimas. Išlipdami dažnai susiduriame su mažais keterais ar duobėmis, o priekinis ratas yra mažas, todėl sunku jį įveikti. Lipimas laiptais: išlipant, kelio pakraštyje iš esmės yra pavieniai laipteliai. Galite lipti, jei įvaldysite rato perkėlimo įgūdžius. Pirmiausia užkelkite ratą iki laiptelių viršaus, tada pasilenkite į priekį, kad svorio centras būtų perkeltas į priekį, o tada pasukite rankinį ratą, kad pakeltumėte galinį ratą ir atkurtumėte sėdėjimo padėtį, tačiau nesiremkite į atlošo pagalvėlę, kad pasuktumėte galinį ratą, nes tai lengvai privers vežimėlį pasislinkti atgal. Vėliau jis apvirs. Laiptelių aukštis turėtų būti apie dešimt centimetrų. Jei jis aukštesnis nei dešimt centimetrų, bus sunku užlipti galiniu ratu. Nusileidžiant laiptais pagrindiniai dalykai yra tokie patys, kaip ir aukščiau, ir laiptelius galima apversti. Įkalnėn: jei tai didesnis vežimėlis, svorio centras bus labiau priekyje, todėl bus lengviau užlipti įkalnėn. Jei neįgaliojo vežimėlis mažas ir svorio centras yra per vidurį, kylant į kalną, pajusite, kaip jis rieda atgal, todėl kylant į kalną reikėtų šiek tiek pasilenkti arba grįžti atgal.naudojant neįgaliojo vežimėlį, yra techninis judesys, kurio metu priekinis ratas atlaisvinamas, tai yra, kai ratas stumiamas į priekį, padidinama jėga, priekinis ratas pakeliamas, svorio centras nukrenta ant galinio rato, o rankinis ratas sukasi pirmyn ir atgal, kad išlaikytų pusiausvyrą, kaip ir vežimėlio šokyje. Šis veiksmas neturi praktinės reikšmės, jį sunku ir lengva apversti, todėl stenkitės jo nedaryti. Jei turite pabandyti, turite turėti ką nors už nugaros, kad jį apsaugotumėte. Šį judesį esu praktikavę anksčiau, ir svarbiausia, kad jėga, kai stumiamas raundas, turi būti vidutinė, kad jis galėtų būti vietoje ir išlaikyti pusiausvyrą.